Chirurgija

             Juozas Olekas

 Šiuolaikinė veido-žandikaulių chirurgija pasiekė didelių laimėjimų koreguojannt įgimtus lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimus. Džiugu jog  Vilniaus veido-žandikaulių chirurgai šioje srityje pelnė aukštą  šalies ir tarptautinį kolegų pripažinimą. Jų darbai vertinami tarptautinėse konferencijose, moksliniai darbai publikuojami Lietuvos ir užsienio leidiniuose.

Jei lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimas diagnozuojamas genetikų ar akušerių ultragarsinio tyrimo metu (kas kolkas galima nustatyti pakankamai retai), tikslinga būtų susitikti pasitarti dėl naujagimio priežiūros ir būsimo gydymo dar prieš gimdymą. Jeigu prieš gimdymą nesuaugimo diagnozė nebuvo nustatyta  ar iki gimdymo nesuskubote pasitarti su veido-žandikaulių chirurgu ir visa nesuaugimo gydymo komanda, pageidautina tą padaryti išsirašius iš gimdymo skyriaus artimiausią trečiadienį, ir būtinai stengtis  ne vėliau  kaip antrą-ketvirtą savaitę. Šio pirmojo susitikimo metu galėsite išgirsti patyrusių specialistų atsakymus į jums iškilusius klausimus, sulauksite profesionalių patarimų, bus paskirta pirmosios operacijos data, paaiškintas pasirengimas operacijai, reikalingi atlikti tyrimai ir konsultacijos. Gal būt, esant lūpos nesuaugimui, bus pasiūlyta pasiūlyta pasigaminti specialų tvarstuką ar naudoti specialius pleistriukus, siekiant neleisti labiau nutolti nesuaugusiems lūpos kraštams. Pirmojo pasimatymo metu ir prieš kiekvieną operaciją bei po jos, o taip pat ortodontinio gydymo metu atliekamos paciento veido fotografijos, reikalingos konkrečiam gydymo plano sudarymui ir gydymo eigos sekimui, bei galimoms korekcijoms, nes kiekvienas vaikas vystosi ir į gydymą reaguoja individualiai. Žemiau pateikiama tipinį chirurginio gydymo aprašymą, esant visiškam lūpos, alveolinės ataugos ir gomurio nesuaugimui. Nesant kurio nors nesuaugimo ir operacijų skaičius aišku bus mažesnis, o kai kurios aprašytos operacijos taip pat reikalingos tik daliai pacientų. Todėl visuomet būtina apie konkretų gydymo planą pasitarti su gydančia gydytojų komanda.

Pirmoji operacija, esant lūpos nesuaugimui ir stabiliai vaikučio būklei bei normaliems operacijai reikalingiems tyrimams, paprastai atliekama, mažyliui esant 3 mėn amžiaus. Šiai operacijai kartu su mažuoju pacientu ligoninėn jo priežiūrai hospitalizuojama ir mama. Tai lūpos nesuaugimo plastikos operacija. Šios operacijos metu suartinami ir sujungiami nesuaugę lūpos kraštai. Esant abipusiam lūpos nesuaugimui paprastai vienos operacijos metu operuojamos abi pusės, nors kartais gali tekti atlikti ir dvi operacijas, ypač esant platiems nesuaugimams. Lūpos plastikos metu dalinai pakoreguojama ir nosis. Po operacijos lūpa ir nosis 4-7 dienom fiksuojami specialiais tvarsčiais o į nosies vieną ar abi landas įstatomi specialūs laikikliai. Jei vaikas žindomas krūtimi kaip taisyklė mamytei maitinti leidžiame  tos pačios dienos vakare, jei vaikas nežindomas po operacijos gavus anesteziologo leidimą vaikas maitinamas  pirmas  dvi savaites šaukšteliu, pipete ar zondeliu. Po 5-7 dienų nuimamos siūlės ir pacientas išrašomas į namus. Esant geroms sąlygoms ir priežiūrai namuose stacionarinį gydymą galima dar sutrumpinti, tada nuimti siūlų, nosies lakiklių reikia atvykti papildomai. Išsirašius iš stacionaro ir esant sklandžiai pooperacinei eigai pageidautina atvykti konsultacijai po mėnesio, esant neaiškumams reikia nesikuklinti ir atvykti pasikonsultuoti ar bent paskambinti. Po operacijos praėjus 4-6 sav rekomenduojamas švelnus lūpos masažas braukiant pirštu nuo nosies pagrindo lūpos raudonio link. Kartais gali būti siūlomas specialus nosies laikiklis.

Antroji operacija, esant lūpos ir gomurio nesuaugimams, arba pirmoji, esant tik gomurio nesuaugimui, gomurio plastikos operacija paprastai atliekama mažyliui esant 1,5 m. Šio atvykimo į ligoninę metu su pacientu taip pat gali būti mama ar tėtis. Kartais operacija gali būti atidėta kiek vėlesniam amžiui, ypač dėl gretutinių susirgimų, ar kiek paankstinta. Kiekvienu atveju galutinai nusprendžia veido žandikaulių chirurgas su anesteziologu pasitarę su kitais kolegomis ir žinoma paciento tėveliais. Šios operacijos metu, naudojant vietinius burnos audinius suartinami nesuaugę kietojo ir minkštojo gomurio kraštai ir sujungiami. Kartais reikalingi papildomi atlaisvinantys pjūviai ar operacija atlikama per du etapus, ypač esant platiems  ir visiškiems gomurio nesuaugimams. Dvi – tris dienas pooperacijos mažojo paciento seilės būna kiek kraujingos. Jei operacijos metu buvo atlikti  atlaisvinantys pjūviai ir jų vietoje palikti specialūs tvarsčiai po 4-6 dienų šie tvarsčiai išimami ir gali vėl seilės nusidažyti rausvai. Po operacijos jau tą pačią dieną paprastai pacientui leidžiama gerti o kitą ir valgyti, konkretų laiką pasako anesteziologas ar prižiūrinti pacientą intensyvios palatos slaugytoja. Po 5-7 dienų, kartais esant aukščiau minėtom sąlygom pacientas išrašomas į namus. Po 4-6 savaičių rekomenduojama atvykti konsultacijai.           

Trečioji operacija reikalinga tik tiems pacienams, kuriems yra ir alveolinės ataugos nesuaugimas, kuris gali būti kaip ir lūpos nesuaugimas vienpusis ar abipusis. Alveolinės ataugos operacija atliekama, kai pacientui dygsta nuolatiniai antrieji kandžiai, dažniausiai 8-10 m, konkretų laiką nustato veido- žandikaulių chirurgas, glaudžiai bendradarbiaudamas su gydančiu ortodontu. Šios operacijos metu pacientas į ligoninę hospitalizuojamas jau be tėvelių. Prieš šią operaciją paprastai atliekamas rentgenologinis alveolinės ataugos nesuaugimo tyrimas, kartais kompiuterinė tomografija, kad įmanaomai tiksliau nustatyti nesuaugimo dydį, nes jis paprastai būna didesnis, nei matosi kliniškai.  Jeigu yra vienpusis alveolinės ataugos nesuaugimas operacija atliekama vienu etapu, o jei abipusis skirtingai nuo lūpos nesuaugimo, dažniausiai dviem etapais, nors kartais atliekama ir vienu, tą galutinai nusprendžia veido žandikaulių chirurgas, ir kartais tik operacijos metu, aišku prieš tai informavęs mažylį slaugantį mamą ar tėvelį. Operacijos metu atkeliami nesuaugimo vietos ir aplinkją esantys minkštieji audiniai, iš jų suformuojama ložė kaului ir paprastai iš klubo srities, nors kartais galima ir iš kitų kaulų, pro nedidelį prūviį paimamas reikiamas kaulo kiekis kuriuo užpildomas alveolinės ataugos defektas. Kaulo įdedama truputį daugiau nei yra defektas, nes gijimo eigoje dalis persodinto kaulo ištirpsta, todėl iš karto po operacijos galima pastebėti lyg padidėjusią deformaciją, ypač pirmosiomis dienomis, kada dar prisideda vietinis pooperacinis patinimas.  Užsiuvami minkštieji audiniai tiek alveolinės ataugos srityje tiek ir donorinėje vietoje, donorinė vieta uždengiama steriliu tvarsčiu. Kartais donorinėje vietoje paliekamas mažas dreniukas, kuris po dienos ar dviejų pašalinamas, po 5 dienų iš donorinės vietos pašalinami siūlai. Burnoje dažniausiai siuvama savaime ištirpstančiais siūlais ir jų šalinti paprastai nereikia.       

Po operacijos kitą dieną pacientui leidžiama pradėti vaikščioti, o po 5-6 d pacientas išrašomas į namus. Kaip ir visuomet po 4-6 sav paciento laukiame atvykstant koncultacijai, kartais ir anksčiau, kad galėtume tęsti ortodontinį gydymą.

Ketvirtoji operacija – nosies plastika, reikalinga daliai pacientų, kuriems išlieka nosies deformacija apspręsta lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimo. Paprastai ši operacija atliekama  pacientui sulaukus 16-18 m amžiaus. Kartais, esant pakankamai ženkliai sąkandžio patalogijai, prieš nosies operaciją tikslinga atlikti ortognatinę operaciją, kurios metu  atstatoma žandikaulių padėtis. Nosies plastikos  operacija  po lūpos alveolinės ataugos nesuaugimo paprastai atliekama atviru būdu, tai yra stulpelio apatiniame trečdalyje  ir nosies landų viduje daromi pjūviai, po to išlaisvinamos ir normalioje padėtyje fiksuojamos nosies kremzlės, oda ir gleivinė užsiuvamos smulkiomis pavienėmis siūlėmis. 2-3 savaitėms nosis fiksuojama tamponais ir įtvaru. Tvarsčius nuėmus reikia dar keletą savaičių ypatingai saugoti nosį ir nuo mažų traumų ypač prausiantis, maudantis, bučiuojantis ar sportuojant. Po operacijos nosis gali keletą savaičių būti patinusi,kol sugrįžta pastovi forma.

Retesniais atvejais pacientams gali būti reikalinga nosies pertvaros korekcijos operacija.

Daliai ligonių, siekiant pagerinti kalbą, reikia atlikti taip vadinamą faringoplastikos operaciją. Šios operacijos metu susiaurinamas oro patekimo tarpas iš burnos į nosį, sujungiant minkštojo gomurio ir ryklės užpakalinės sienelės audinius. Operacija gali būti atliekama įvairiame amžiuje, paprastai jau praėjus pakankamą kalbos mokymo kursą ir nepasiekus pakankamo rezultato būtent dėl ryklės anatomijos o ne kitų priežasčių.

Dar kartą noriu pabrėžti jog kiekvienas pacientas yra labai individualus ir todėl prašau suprasti jog kievienu konkrečiu atveju reikia parinkti laikantis bendrųjų principų individualų gydymo planą dalyvaujant vieningai nesuagimus gydančiai gydytojų komandai, paciento tėveliams, o kiek vėliau ir pačiam paaugusiam pacientui. Bendros pastangos, pasitikėjimas vieni kitais, bendras darbas, duoda geriausius rezultatus ir leidžia pradžiuginti save ir aplinkinius, gražia šypsena, net ir iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, likimo skaudžiai nuskriaustam žmogui.